Informacija telefonu 8 (46) 41 00 27
Darbo laikas I-V 8:00-20:00

Kaip valdyti emocijas ir išlaikyti darbingumą

Kaip valdyti emocijas ir išlaikyti darbingumą

Instinktai ir emocijos
Iš aplinkos ir iš mūsų kūno į smegenis ateina dirginimai. Smegenyse jie kaupiami, derinami. Esant reikalui, dirginimai pasiekia mūsų sąmonę, pvz., atsiranda noras valgyti, gerti, miegoti ir kt. Tačiau ne visi dirginimai pasiekia sąmonę, mes nejaučiame, jog turime skrandį, inkstus, kepenis, nejaučiame, kad, pvz., skrandyje išsiskiria skrandžio sultys, vyksta virškinimas. Visa tai vyksta automatiškai, be mūsų norų ar valios.
Be abejo, ši veikla yra reguliuojama. Ji yra labai sudėtinga ir įvairi, sportuojant, sunaudojama daugiau deguonies ir kai kurių maisto medžiagų, todėl padažnėja širdies plakimas, pakyla kūno temperatūra ir kt. Tai vyksta savaime, be mūsų noro ir valios.
 
Kaip žmogus reaguoja į įvairius reiškinius?
Pavyzdžiui įsipjovęs peiliu, žmogus aikteli, o susinervinęs – pasiruošia tuoj pat veikti, kovoti. Kas tuo metu vyksta organizme?
Visų organų veiklą reguliuoja galvosi smegenys, kuriose yra maždaug 15 milijardų ląstelių. Nervinės ląstelės yra išsidėsčiusios tam tikra tvarka, susijusios tarpusavyje nervinėmis skaidulomis, lyg telefono laidais. Nervinės skaidulos jungia smegenų ląsteles su jutimo organais bei su kitomis kūno dalimis, kurių veikimas gali būti suderintas taip, kaip sudėtingiausiame aparate, pasidaro naudingas organizmui.
 
Instinktai (lot instinctus – raginimas, paskatinimas)
Gerai žinomi įgimti elgesio savitumai, būdingi atskiroms gyvūnų rūšims, pvz., vos išsiritę viščiukai, vištai sukudakavus, jau slepiasi po ja. Tai ir yra instinktai. Tai yra labai sudėtingi nesąlyginiai refleksai, sukeliami tam tikrų dirgiklių. Instinktai išsivysto ilgalaikės organizmų raidos procese ir yra viena iš jų prisitaikymo prie kintančių gyvenimo sąlygų formų. Aišku, kad kai kurie paukščiai šaltomis mūsų žiemomis žūtų, jei neišskristų į šiltesnius kraštus. Šie instinktai susidarė per daugelį tūkstančių metų ir persiduoda iš kartos į kartą.

Biologiškai labai svarbūs yra šie instinktai:

  • apsauginiai
  • lytiniai
  • motinystės
  • mitybos

Tai prisitaikymo reakcijos, padedančios išgyventi, išlikti.

Emocijos

Emocijos – tai daiktų ar reiškinių sukelti malonūs (teigiamos emocijos) arba nemalonūs (neigiamos emocijos) pojūčiai. Nuo emocijų ir jausmų reikia skirti pojūčius, kurie yra materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių savybių, betarpiškai veikiančių jutimo organus, atspindys, suvokimas.
Kai organizmui trūksta tam tikrų jo gyvybei būtinų sąlygų, jis reikalauja, pavyzdžiui, valgyti, tai yra organizmo poreikiai. Juos nagrinėja psichologijos ir fiziologijos mokslai. Poreikius žmogus pergyvena kaip norus arba potraukius. Priklausomai nuo to, ar poreikiai ir visuomenės keliami reikalavimai patenkinami ar nepatenkinami, atsiranda teigiami arba neigiami pergyvenimai.
Nuo emocijų skiriasi jausmai, kurie susiję su poreikiais, atsiradusiais žmonijos istorijos vystymosi eigoje, su žmonių tarpusavio santykiais.Emocijų turi ir gyvuliai, o jausmus – tik žmogus. Tačiau žmogaus emocijos skiriasi nuo gyvulių emocijų, nes žmogus yra visuomeninė būtinybė. Atskiras emocijas ir jausmus galima pavadinti kartais tuo pačiu
žodžiu, nors prasmė vis dėlto yra skirtinga. Psichologijos požiūriu baimė, esant gyvybės pavojui, yra emocija, susijusi su gyvybiniu savisaugos instinktu. Bet baimė atsidurti juokingoje padėtyje, netekti žmonių pagarbos, neparausti susigėdus – yra jausmas, susijęs su visuomeniniais santykiais.

Skirkime emocijas bei jausmus nuo pojūčių

Pojūčiai yra materialaus pasaulio daiktų ir reiškinių savybių, betarpiškai veikiančių jutimo organus, atspindys, suvokimas. Pojūčių dėka susidaro objektyvaus pasaulio subjektyvus vaizdas. Tikrovės reiškiniai ir daiktai, veikiantys jutimo organus, vadinami dirgikliais. Priklausomai nuo dirgiklių, pojūčiai gali būti labai įvairūs:
  • regėjimo
  • klausos
  • uoslės ir kt.
Pojūčiai turi savo jausminį foną, emocinį pobūdį, t.y. kiekvienas, nors ir labai elementarus tikrovės atspindėjimas smegenyse, mūsų sąmonėje vis vien yra susijęs su atitinkamu (maloniu arba nemaloniu) pergyvenimu.
Skiriamos įvairios emocinės būsenos, nuotaikos, aistros, afektai. Negalima įsivaizduoti mūsų gyvenimo be emocijų, nes tas pats žmogus ir veikia, ir jaučia, ir pergyvena. Vadinasi, emocijos nėra koks nors atskiras žmogaus jausmų pasaulis. Visi mūsų psichiniai procesai yra susiję su smegenų veikla, kurią, ypač ligų atvejais, tyrinėja medicina ir atskiros jos šakos.
Įsidėmėkite:
  • gera nuotaika netgi ligoniui gali padėti greičiau pasveikti
  • gera nuotaika nuteikia optimistiškai, žmogus būna darbingas, jam geriau sekasi įveikti sunkumus.

Kiekvienas gydytojas žino, jog žmogaus emociniai pergyvenimai, jam susirgus, yra
svarbūs.

Biologinė emocijų prasmė
Ji gludi greituose organizmo prisitaikymo veiksmuose, kai reikia greitai, nesant laiko net pagalvoti, reaguoti: žmogus jaučia malonumą arba nemalonumą, kartais net gerai nežinodamas kodėl, nesąmoningai. Taigi biologinė emocijų prasmė slypi evoliucijos metu išsivysčiusiose organizmo prisitaikymo reakcijose, kurių dėka organizmas gali išlikti nežuvęs.
Žmogaus psichika labai nevienoda, todėl jų ir emocijos skirtingos. Pavyzdžiui, vieni žmonės nuo jam pasakyto piktesnio žodžio gali pergyventi, liūdėti net keletą dienų, o kiti net į artimųjų žmonių mirtį nelabai sureaguoja.
Jausminės būsenos būna nevienodos trukmės.
  • Nuotaika – ilgai trunkanti, palyginti neintensyvi emocinė būsena, kuri savotiškai nuspalvina visus kitus žmogaus pergyvenimus.
  • Afektai – trumpalaikiai stiprūs emociniai pergyvenimai, pvz., įniršis, susižavėjimas, siaubas, liūdesys. Afektai susilpnina žmogaus elgesio kontrole. Tuomet dažnai pasielgiama neapgalvotai.
  • Aistra – pastovus ir stiprus jausmas, nukreipiąs atitinkama kryptimi žmogaus mintis ir jausmus bei elgesį.
Emocinės būsenos gali būti normalios (fiziologinės) ir liguistos, kai atsiranda dėl kokios nors ligos.

Aukštieji jausmai yra susiję su visuomenės poreikiais, todėl jie skirstomi į:

  • intelektualinius
  • moralinius
  • estetinius
  • praktinius

Žemosioms priklauso instinktyvaus pobūdžio ir gyvybinės emocijos (alkio, troškulio jutimas).
Vaikystėje ir paauglystėje emocijos yra nepastovios.
Emociniai skirtumai esti žymūs dėl nevienodo asmenybės išsivystymo.

Emocijos ir darbingumas

Emocijas sudaro pastebimos, arba matomos, ir nepastebimos, nematomos plika akimi, nepastebimos sudėtinės dalys (komponentai).
Matomieji emocijų komponentai – veido išraiška (mimika), judesiai (gestai), kalba ir kt.  Iš nematomųjų komponentų labai svarbūs vidaus organų pakitimai (širdies ir kraujagyslių, endokrininių liaukų, medžiagų apykaitos), taip pat pačios nervų sistemos,ypač vegetacinės, pakitimai. Matomuosius emocijų komponentus galima išmokti valdyti, o nematomieji nuo mūsų valios nepriklauso.
 

Kaip išlaikyti darbingumą?

  • Be emocijų žmogus negali gyventi. Nors patariama vengti didelio emocinio įtempimo, saikingas įtempimas yra būtinas, reikalingas sveikatai ir darbingumui išlaikyti. 
  • Pavargus ar labai susijaudinus, reikia stengtis kuo greičiau nusiraminti, atsipalaiduoti. Gera muzika pakelia nuotaiką, sužadina teigiamas emocijas. Manoma, kad pasirinkti muzikos kūriniai gali būti labai tinkami ir kai kurių ligų profilaktikai.
  • Kai pervargstama arba pertempiama nervų sistema, žmogus pasidaro jautresnis, negu paprastai, greitai susijaudina, supyksta pavargsta, pradeda blogai miegoti.
  • Kartais darbas gali tiek sudominti dirbantįjį, kad pervargimą jis pajunta tik po darbo.
    Patariame:
    – venkite neigiamų emocijų,
    – derinkite fizinį darbą su protiniu,
    – pastoviai derinkite darbą ir poilsį,
    – jei dirbate protinį darbą, nevenkite fizinio darbo,
    – sportuokite ( labiausiai vargina nejudrumas, nes sulėtėja kraujo apytaka, susilpnėja širdies ir kitų organų funkcijos, sumažėja atsparumas virusams, kitiems kenksmingiems veiksniams). Sportas sukelia teigiamas emocijas.
Ar mokame valdytis?
Kiekvienam iš mūsų kyla klausimas ar tai manoma ir kaip tai galima padaryti. Svarbiausia išmokti valdyti savo jausmus bei poelgius. Neretai labai padeda geras žodis, nuraminimas, išaiškinimas. Tačiau visų svarbiausia yra psichohigiena, kuri gali padėti kontroliuoti savo elgesį ir veiksmus, o tuo pačiu neardyti savo ir kitų sveikatos. Higiena (gr. hygienos – gydomasis, duodantis sveikatą) – profilaktinės medicinos skyrius, tiriantis aplinkos įtaką žmogaus sveikatai, ruošiantis priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią ligoms ir sudaryti sąlygas sveikatai išlaikyti. Psichohigienos priemonės apima ir gyvenimo būdą, jo ritmingumą, saviauklą, asmeninių interesų ugdymą, tarpusavio santykių tobulinimą ir daugelį kitų veiksnių psichinei sveikatai išlaikyti, jos tinka ir kai kurių vidaus ligų profilaktikai
Parengė T.Ramanauskienė,
Klaipėdos psichikos sveikatos centras